5 diena. Krokuva – Velička – Zakopane
Išsimiegoję ir pailsėję toliau vykdom planą. 10.00 val. rezervuotas laikas į Jogailos universiteto muziejų Collegium Maius (bilietai kainavo 30 zl), kur mokėsi N. Kopernikas. Universitetas buvo pastatytas 1400 m., tai seniausias universitetas Lenkijoje. Įspudingi baldai, senovinės spintos su knygomis, pasirašyti ranka, paveikslai ir skulptūros, biustai, stalo indai ir įrankiai, taip pat yra daug vertingų rinkinių - astronomijos, fizikos, chemijos prietaisų kolekcijos.
O čia universiteto pasididžiavimas, vienoj vietoj surinkti patys žinomiausi apdovanojimai, kuriuos pelnė lenkai.
Luboms skirtas atskiras dėmesys
Labai gražus kiemas, kur galima atsikvėpti bei pasigrožėti turistų atrakcija. Kas 2 val. kieme atsiveria 2 langeliai po laikrodžiu ir iš tų langelių išeina vienas paskui kitą visų lenkiškų karalių figurėlės.
Tuo pačiu šalia užeinam į Druskos kasyklų atstovybę ir nusiperkam bilietus.
Liko dar šiek tiek laiko pasivaikščiojimui po senamiestį. Tad skubame nors kažkiek pamatyti. Einam tiesiai į Krokuvos širdį - Turgaus aikštę (Rynek Glowny).
Pirmas akį traukiantis pastatas tai dviejų skirtingų bokštų Šv Marijos bažnyčia (Kościół Mariacki). Aukščiausias bokštas yra 81 m.
Pirmoji legenda paaiškina aukščio bokštų skirtumą. Jos statyba buvo patikėta dviem broliams. Tam tikru momentu vienas suprato, kad kito bokštas gavosi aukščiau, jis suskuba su peiliu ir užmuša brolį. Dėl sąžinės graužaties brolis šoka nuo bokšto.
Kita legenda susijusi su melodija, kuri pasigirsta viename iš bokštų kas valandą – tai Marijos himnas. Melodija visuomet nutrūksta toje pačioje vietoje. 1240 m., kuomet miestą puolė totoriai, trimitininkas pirmasis pastebėjo užpuolikus, tačiau, pasak legendos, jis tapo ir pirmąja priešų auka – buvo pašautas strėle, kadangi trimitavimu bandė įspėti miestiečius apie gresiantį pavojų. Iki šiol galima išgirsti garsiąją melodiją. Trimitininką galima pamatyti ir išgirsti vidiniame bažnyčios kiemelyje. Būtent iš ten jis pamojoja turistams grodamas paskutinį kartą.
Kita legenda susijusi su melodija, kuri pasigirsta viename iš bokštų kas valandą – tai Marijos himnas. Melodija visuomet nutrūksta toje pačioje vietoje. 1240 m., kuomet miestą puolė totoriai, trimitininkas pirmasis pastebėjo užpuolikus, tačiau, pasak legendos, jis tapo ir pirmąja priešų auka – buvo pašautas strėle, kadangi trimitavimu bandė įspėti miestiečius apie gresiantį pavojų. Iki šiol galima išgirsti garsiąją melodiją. Trimitininką galima pamatyti ir išgirsti vidiniame bažnyčios kiemelyje. Būtent iš ten jis pamojoja turistams grodamas paskutinį kartą.
Dešiniau nuo Marijos bažnyčios stovi Šv Barbara bažnyčia.
Šv. Marijos aikštėje įsikūręs nedidukas fontanas su liūdinčio studento figūra.
Turgaus aikštėje stovi Turgaus halė (Sukiennice). Halėje parduodami įvairiausi suvenyrai, o viršutiniame aukšte įrengta lenkų dailės galerija.
Toliau žygiuojam link Barbakano.
Barbakanas vienas iš ne daugelio likusių istorinių įtvirtinimų ir gynybinių užtvarų, supančių karališkąjį miestą bei vienas iš trijų gynybinių įtvirtinimų, geriausiai išlikusių Europoje. Statinys yra cilindro formos, pastatytas iš plytų, kurių sienos storis 3 metrai, aukštis – 10 metrų. Statinio kiemas yra kiek daugiau nei 24 metrų skersmens.
Praeinam Šv. Florijono vartus. Šie vartai buvo pagrindinis karalių įėjimas, kai šie grįždavo namo iš pergalingų mūšių. Dėl šios priežasties vartai dar vadinami „Šlovės vartais“. Taip pat jie buvo naudojami ypatingomis progomis – lankantis įžymiems žmonėms, laidotuvėms, vykstant karališkosioms procesijoms. Jų aukštis siekia 34,5 metro. Tai vieni iš septynių pagrindinių miesto vartų, kurie buvo įstatyti gynybinėje sienoje 1300 metais.
Pakeliui puikuojasi prabangiai papuošti arkliukai su karieta.
Išeinam į Mateikos aikštę,
kur pastatytas paminklas Žalgirio mūšiui. Priekyje atsirėmęs į kalaviją stovi kunigaikštis Vitoldas. O prie jo kojų guli nugalėtas kryžiuočių lyderis Ulrichas fon Jungingenas. Paminklas buvo pastatytas 1910 metais, o 1939 metais jis buvo sunaikintas vokiečiu, ir atkurtas tik 1975 m.
Pereinam Plac Szczepanski. Aikštėje yra įdomių istorinių pastatų: seniausias teatras
pastatas, kuriame yra įsikūrę Modernaus meno galerija ir Menų rūmai, pastatyti 1901 metais. Iš vienos pusės fasadą puošia Saulės deivė, o rytų pusėje pagerbtas menininkas Jan Mateika.
Kaimiečio figūros puošia pastato fasadą,
dar vienas pastatas su figūrom
Praeinam dar vieną Karmelitų bažnyčią (Kościół i klasztor oo. Karmelitów)
Taip grįžome prie mašinos. Krokuvai skyrėm labai mažai dėmesio, daug kas liko neaplankyto, bet palikom progą ir norą sugrįžti vėl.
Laikas keliauti į Veličką, tad skubam. Atvažiavus pasistatėm mašiną už 20 zl., persirengėm ir pirmyn. Kol laukiam savo laiko, nueinam į 22 m. apžvalgos bokštą, į kurį bilietukus reikia pirkti atskirai – mums jie kainavo 24 zl. Pati siena ir bokštas sukonstruotas iš šakų, o tarp jų prasiskverbia susirenkami druskos lašai.
Laikas keliauti į Veličką, tad skubam. Atvažiavus pasistatėm mašiną už 20 zl., persirengėm ir pirmyn. Kol laukiam savo laiko, nueinam į 22 m. apžvalgos bokštą, į kurį bilietukus reikia pirkti atskirai – mums jie kainavo 24 zl. Pati siena ir bokštas sukonstruotas iš šakų, o tarp jų prasiskverbia susirenkami druskos lašai.
Apsižiūrėjom ir žiūrim, kad laikas jau į pačias kasyklas. Prėjom prie kasų - o ten...
Gerai, kad iš anksto bilietais pasirūpinome, sumokėjome už rusiškai kalbantį gidą 232 zl. + 10 zl. už leidimą filmuoti ir fotografuoti, stojame į eilę prie savo kalbos vėliavėlės, sulaukėme, kol susirinks reikiamų žmonių grupe ir pirmyn.
Vieličkos druskos kasykla – viena įdomiausių lankytinų vietų visos Europos mastu, kuri paliks tikrai neišdildomą įspūdį.
Vieličkos druskos kasykla – viena įdomiausių lankytinų vietų visos Europos mastu, kuri paliks tikrai neišdildomą įspūdį.
Ekskursijos trasa veda per trijuose lygiuose išsidėsčiusius koridorius ir patalpas, iškastus nuo 64 iki 135 m gylyje.
Turistai, kurie atsilieka nuo grupės ir pasiklysta atrodo taip :)
Pakeliui matome Mikalojaus Koperniko skulptūrą, pastatytą 1875 m., minint 500-ąsias metines nuo astronomas gimimo; Kazimiero Didžiojo kamera su Karaliaus biustu ir daug kitų skulptūrų.
Atsiprašau už ne itin geros kokybės nuotraukas, reikės mokintis fotografuoti blogai apšviestuose vietuose...
Viena iš gražiausių patalpų – gausiai išpuošta Palaimintosios Kingos koplyčia, kurioje kiekviena detalė išdrožinėta iš druskos. Koplyčia yra 101 m. gylyje po žeme. Vienas iš ryškiausių elementų yra neįprastai prabangūs šviestuvai, kurie yra pagaminti iš druskos kristalų.
Įspūdingas, spalvotas ežeriukas
Pakeliui užeinam į pačią romantiškiausią vietą, kur galima pamatyti ir išgirsti šviesos spektaklį. Gera akustika, priderintas apšvietimas ir grojantis Šopeno kūrinys.
Paragavom druskos vandenuko
Į muziejų nebeliko nei noro nei jėgų, tad skubame prie lifto. Ekstrimalus liftas įvarė į šoką, mažiukas skylėtas, buvo šaltoka ir baisoka...
Lankoma kasyklos dalis – tai tik nedidelis požeminių koridorių labirinto, besitęsiančio apie 300 km per 9 lygius, fragmentas. Ekskursija su kilimu į viršų užtruko apie 3,5 val.
Visi išsekę bet su gerom emocijom ir įspūdžiais skubam į Zakopanę. Į apartamentus atvykstam apie 20.00 val.
Visi išsekę bet su gerom emocijom ir įspūdžiais skubam į Zakopanę. Į apartamentus atvykstam apie 20.00 val.